Šaunuolis Vytenis, kad atsisėdo ir tiesiai šviesiai iš savo pusės papasakojo, kas įvyko – teisybė, kad kiekviena istorija turi dvi puses ir tik išgirdus jas abi galima sudėlioti dėlionę iki galo ir suprasti, kas įvyko. Ypač skyrybų atveju, nes abi pusės jaučia nuoskaudas.
Klausiau ir Justinos interviu, dabar ir Vytenio ir susidėliojo visi taškai ant i. Gal nuskambės piktdžiugiškai, bet pasakysiu paprastai – na ir gerai, kad jie pasuko skirtingais keliais. Nesuprantu, kam tiek daug porų Lietuvoje kankinasi būdami santykiuose, kuriuose nesijaučia gerai.
„Neatsistebiu“
Ko gero dažniausias argumentas, kodėl net ir visiškai nieko nelikus iš santykių poros nesiskiria – nori apsaugoti vaikus, išsaugoti šeimą vien tam, kad vaikai augtų su abiem tėvais. Neatsistebiu tokiais kvailais argumentais. Atsiprašau, bet skyrybos jokiu būdu nereiškia, kad vaikai neteks vieno iš tėvų, jei tik jie abu elgsis kaip suaugę žmonės.
Kaip ir kalbėjo V. Partikas, kaip tik skyrybos kartais tampa geriausiu žingsniu, kai pradedama galvoti apie vaikus. Jei namie pastovūs barniai ir dar ne šiaip pasižodžiavimas, o pakyla tikras vėjas, tai mato vaikai, kuriuos tai traumuoja. Jie tampa visų barnių dalimi, nes yra šalia ir visa tai mato.
Man atrodo, kad skyrybos tikrai mažesnė trauma atžaloms nei pastovūs pykčiai namuose, nes taip formuojasi jų supratimas apie santykius, atsiranda baimės ir kiti dalykai. Santykiai santykiais, bet vaikai yra svarbiausia.
Juolab, jei suaugę žmonės paprasčiausiai nebesijaučia gerai su kitu žmogumi, po vienu stogu gyvena ne kaip sutuoktiniai, o kaip draugai ar butiokai, ar tikrai verta bandyti išsaugoti tai, kas jau nepataisomai sugadinta?
Nesakau, kad dabar pat reikia viską mesti, trenkti durimis ir išeiti, bet jei pabandžius visus įmanomus būdus niekas nesikeičia, nereikia kankintis. Kančios prie gero neprives, o skyrybos, mano akimis, tokiu atveju gali būti geriausias sprendimas.
Kalbu iš patirties – pati išgyvenau skyrybas, nes tapome nebe sutuoktiniais, o geriausiu atveju bičiuliais, menkai įdomūs vienas kitam. Ir dabar nė kiek dėl to nesigailiu, nes vėl abu jaučiame gyvenimo džiaugsmą ir vaikai laimingi, nes tėvai atrado savo laimę.
Autorius: skaitytoja Loreta
